Marcas iš Prancūzijos, Bretanės, kur dirbo prancūziškame restorane. Čia Lietuvoje jo gaminamų patiekalų galite paskanauti „Stiklių“ restorane, o pasisemti patirties ir kartu pasigaminti  vakarienę – kulinarijos lofte „Čiop Čiop“, kur beveik kas mėnesį rengiami Prancūzijos virtuvės kursai.
Kol Marcas kruopščiai ruošėsi kursui: svėrė ingredientus, ant stalo dėliojo produktus iš eilės pagal patiekalus, mes jo paklausėme keleto klausimų.
 
– Ką moka gaminti kiekvienas prancūzas?
– Omletą, vidutiniškai apkeptą su mėsa ar daržovėmis.
 
– Kokie pagrindiniai prancūziškos virtuvės principai, taisyklės?
– Kaip ir Italijoje, paprasta pagaminti skanius patiekalus iš kokybiškų ir šviežių ingredientų. Pusė darbo jau padaryta produktų gamintojų.
 
– Kokie panašumai tarp lietuviškos ir prancūziškos virtuvės? Ar galėtum jas palyginti?
– Kaip ir Lietuva, Prancūzija turi daug tradicinių, regioninių receptų.
 
– Kokių produktų pasigendi gamindamas Lietuvoje?
– Labiau nei kažkokių produktų čia pasigendu įpročių kasdien apsipirkinėti turgeliuose, specializuotose parduotuvėlėse. Mėsos, duonos, konditerijos ir kitokios parduotuvėlės labai paplitusios Prancūzijoje. Jose – nuostabus gaminių ar produktų pasirinkimas ir tikrai nebrangu. Tuo labai džiaugiuosi grįžęs į savo šalį.
 
Pabuvus kurse su Marcu, susidarė įspūdis, kad prancūzai į virtuvę ir gaminimą žiūri labai rimtai. Visi produktai tiksliai pasverti, kiekiai atmatuoti, viskas vyksta tiksliai pagal eilę, improvizacijoms vietos nėra. Tačiau viskas vyksta taip natūraliai ir nepastebimai lyg tai būtų įgimtas visų prancūzų bruožas. Smagu, jog vesdamas kursą Marcas neakcentuoja tam tikro recepto, o kalba apie gaminimo principus, kurie pritaikomi bet kokiame recepte, bet kokioje virtuvėje. Kartu su juo pasigamintos vakarienės skonis privertė aikčioti iš susižavėjimo visus kurso dalyvius.

Artimiausias kursas su Marcu d‘Erceville – rugsėjo 10 dieną.