Spausdinti
Tai ką valgome yra labai svarbu, bet nemažiau svarbu ir kokius indus naudojame, kur gaminame maistą. Jau senovėje žmonės rinkdavosi indus, pagamintus iš tam tikrų medžiagų.
Lietuviai tradiciškai naudodavo medinius indus. Beja, tikdavo tikrai toli gražu ne bet kokia mediena – didelę reikšmę turėjo jos gydomosios savybėms. Tačiau būdavo renkamasi ir kitokie indai, apie kurių naudojimo pavojų prabilta palyginus neseniai....
Švino skardinės
Tokias skardines nesunku atskirti nuo saugių – jas išduoda horizontali siūlė ir pilkos - sidabro spalvos netaisyklingų bruožų jungiamoji linija. Nors skardinių viršus paprastai padengiamas specialia medžiaga, tai ne visada padeda.
Pastebėta, jog ilgiau laikant maistą variniuose induose ar skardinėse, vario kiekis padidėja. Šios medžiagos kiekis gali padidėti ir viršyti leistinos normos lygį. Ypač atsargiai reikėtų rinktis skardines, kuriuose yra rūgščių produktų, tokių kaip įvairūs padažai, konservuoti vaisiai ar daržovės. Taip pat variniuose skardinėse yra ne ką mažiau pavojingo toksino - alavo.
Pastebėta, jog ilgiau laikant maistą variniuose induose ar skardinėse, vario kiekis padidėja. Šios medžiagos kiekis gali padidėti ir viršyti leistinos normos lygį. Ypač atsargiai reikėtų rinktis skardines, kuriuose yra rūgščių produktų, tokių kaip įvairūs padažai, konservuoti vaisiai ar daržovės. Taip pat variniuose skardinėse yra ne ką mažiau pavojingo toksino - alavo.
Taigi, geriau rinktis skardines su lygiomis siūlėmis, esančiomis tarp etiketės ir viršutinio arba apatinio skardinės galo.
Aliuminio indai ir puodai
Dar prieš 10 - 15 metų šie indai buvo nepakeičiami ir jų galėdavom rasti kiekvieno namuose. Patogu tai, kad jie yra lengvai plaunami, o juose vardamas maistas nepridega. Labai patogu tokiame puode virti pieniškas košes, kisielių ar pieną vaikams. Bet, kad ir kaip bebūtų liūdna, visas šis maistas yra „pagerinamas“ aliuminiu.
Tiek dėl šarmų, tiek dėl rūgščių poveikio mikroskopinės aliuminio dalelės atsisluoksniuoja nuo indų ir patenka į mūsų organizmą. Jas išplauna netgi paprastas vanduo. Tai reiškia, kad nei virti vandens, nei laikyti maisto aliuminiuose induose negalima.
Keramika
Ilgą laiką į keramikos indus buvo dedama švino. Tokio elgesio pasekmės šiandieniniams mokslininkams žinomos kuo puikiausiai: šis metalas kaupiasi žmogaus organizme ir ilgainiui sukelia apsinuodijimą.
Romos imperijoje indai vynui ir kitoms reikmėms turėjo labai daug švino. Rezultatas – beveik dvigubai trumpesnė gyvenimo trukmė.
Daugelyje pasaulio šalių daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus buvo uždrausta indų gamyboje naudoti šviną, tačiau mūsų dienomis kenksmingų indų įsigyti nėra sudėtinga.
Dažniausiai jie yra dekoruojami, vadinasi, iš esmės gali būti visiškai netinkami ruošti kavą, arbatą ir kitus gėrimus. Dekoratyviems indams šviną naudoti leidžiama – jo dedama į dažus (tai suteikia gaminiams lygumo ir blizgumo). Tačiau yra vienas „bet“: tokių indų naudojimo instrukcijoje turi būti pažymėta, kad juose negalima laikyti maisto produktų.
Jeigu ruošiatės pirkti nusižiūrėtą lėkštę, puodelį arba ryškiai išpaišytą puodynę, nepasikuklinkite ir paprašykite pardavėjo sertifikato. Bėda tik ta, kad jie neretai klastojami...
Gali būti, kad geriau pasisaugoti ir visai nepirkti ryškiai geltona ir raudona spalva dekoruotų keramikinių gaminių – tai beveik visada išduoda, kad buvo naudotas švinas ir kadmis.
Beje, tikėtina, kad ryškią žalią spalvą gaminiui suteikia varis. Jis ir pats savaime nėra naudingas, tačiau labai blogai dar ir tai, kad jis gerina švino įsisavinimą. Dekoruotų indų pirkti niekas nedraudžia, tačiau nuolat juos naudoti nepatartina.
Tad gal ir geriau, jog tokie indai liktų už stiklo lentynose ir atliktų tik estetinę funkciją.
Tad gal ir geriau, jog tokie indai liktų už stiklo lentynose ir atliktų tik estetinę funkciją.
Teflono keptuvės
Teflonas – tai medžiaga, naudojama padengti virtuvinius indus. Juk iš tiesų tokioje keptuvėje maistas nepridega, net jeigu paviršius patepamas visai nedideliu riebalų kiekiu. Sutikite, kad mums tai tik į gera. Papildomų riebalų mums visai nereikia, o visokių kancerogeninių medžiagų, kurios susidaro perkepinus maistą.
Tačiau norint, kad indai tarnautų ilgai ir ištikimai, reikia, kad jie kuo ilgiau išliktų nepažeisti. Būtina naudoti medinius arba specialiai tokiems indams skirtus įrankius, nepalikti tuščio puodo arba keptuvės ant viryklės
Vario indai ir puodai
Senovėje šie indai buvo nepakeičiami. Variniai indai dažnai perduodami iš kartos į kartą. Šis metalas gerai įšyla, todėl pagaminti puikų padažą, uogienę ar kavą tokiame inde išeina tiesiog savaime.
Tačiau mokslininkai įspėja būti atsargiems: net nedideli šio metalo kiekiai sunaikina vaisiuose ir uogose esančią askorbo rūgštį. Ir tai dar ne viskas: maistas, saugomas tokiuose induose, praranda vitaminus ir skatina laisvųjų radikalų atsiradimą. Dažnai valgant iš tokių indų atsiranda ir apsinuodijimo pavojus.
Nuo drėgmės varis oksiduojasi, ant jo užsideda mėlyna - žalia plėvelė. Šildant jį sąveikauja su maiste esančiomis rūgštimis – taip susidaro kenksmingos organizmui vario druskos. Būtent todėl po plovimo dubenėlį arba lėkštutę reikia gerai nušluostyti ir užkirsti kelią šios plėvelės atsiradimui. Jeigu ji vis dėlto atsirado, prieš naudojant indą ją reikia pašalinti nuo jo paviršiaus. Padaryti tai galima taip: patrinkite pakaitinta druska, sudrėkinta actu, ir tuojau pat nuplaukite iš pradžių šiltu, o po to – šaltu vandeniu.
