Paieška
Reklama

Pradžia Straipsniai Sveika mityba Stalo puošmena – daržovės

Stalo puošmena – daržovės

2011-09-16 11:22:31
 Stalo puošmena – daržovės

Daržovės ir vaisiai yra svarbi žmogaus mitybos raciono dalis. Šios gamtos gėrybės yra puikus vitaminų, mineralinių medžiagų, maistinių skaidulų šaltinis.

Pagal sveikos mitybos piramidę, įvairių vaisių ir daržovių reikia valgyti kelis kartus per dieną (bent 400 g per dieną). 2007 metais atlikus suaugusių Lietuvos žmonių faktinės mitybos tyrimą, nustatyta, kad Lietuvos gyventojai daržoves vartoja nepakankamai dažnai.

Tik 43,4 proc. respondentų šviežias daržoves vartoja kasdien arba beveik kasdien ir 24,1 proc. – 3–5 kartus per savaitę, o net trečdalis respondentų jas vartoja tik 1-2 kartus per savaitę.

Parduotuvių lentynose gausu įvairių daržovių. Vartotojas gali nusipirkti Lietuvoje užaugintų ir iš kitų šalių importuotų daržovių.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai siūlo susipažinti su bulvių, morkų, gūžinių kopūstų, burokėlių, agurkų, pomidorų, ridikėlių, svogūnų ir česnakų teikiama nauda, maistine verte, ruošimo ir laikymo sąlygomis.

Istorija.
Kopūstai yra viena iš seniausių daržovių pasaulyje. 



Bulvės pradėtos auginti Andų kalnuose prieš 7000 metų. 

Traškios, sultingos morkos ir raudonskruosčiai burokėliai taip pat žinomi nuo neatmenamų laikų. Jau senovės graikai rašė, kad morkos stiprina regėjimą. Antrojo pasaulinio karo metais kariai ir lakūnai buvo maitinami morkomis, kad galėtų matyti tamsoje.



Burokėliai buvo vartojami jau Romėnų laikais. 19 amžiaus viduryje burokėliai tapo labai populiarūs. Raudonieji burokėliai yra kilę iš cukrinių runkelių, kurių kilmės šalis yra Pietų Europa. 
Agurkų kilmės šalis – Indija, pomidorų – Pietų Amerika, o ridikėlių – Kinija. 

Manoma, kad svogūnų ir česnakų tėvynė yra Azija. Česnakinių šeimos atstovai yra vertinamos nuo senų laikų.

Senovės egiptiečiai garbino svogūną, tikėdami, kad rutulio forma ir koncentriniai žiedai simbolizuoja amžinybę. Apie česnaką buvo manoma, kad jis apsaugo nuo piktų dvasių, išgydo visas ligas nuo peršalimo iki tuberkuliozės, kaulų lūžių.

Maistinė vertė. 
Kiekviena daržovė yra savita, skiriasi ir jos maistinė vertė. Kad žmogaus organizmas gautų įvairių vitaminų, mineralinių ir kitų vertingų medžiagų, būtina vartoti įvairias daržoves. 

Štai bulvėse yra daug angliavandenių, ypač krakmolo: 100 gramų bulvių krakmolo yra 16,6g.

Lyginant su kitais šakniavaisiais ir gumbavaisiais, ši daržovė – puikus baltymų šaltinis. Bulvėse yra daug kalio, kuris dalyvauja organizmo skysčių apykaitoje, fermentiniuose procesuose ir kt. Daržovėje taip pat yra antioksidantų, kurie saugo žmogaus organizmą nuo ligų.

Iš kitų daržovių morkos išsiskiria vitamino A gausa. 100 gramų morkų šio vitamino yra dvigubai daugiau (1656µg) už rekomenduojamą paros normą. V

itaminas A užtikrina ne tik gerą regėjimą, bet ir sveiką odą, augimą. Jis didina organizmo atsparumą ligoms. Lyginant su kitomis daržovėmis, morkose yra daug natrio, jodo, cukrų. Natris yra būtinas žmogui – dalyvauja organizmo apykaitos procesuose. Jodas yra svarbus skydliaukės veiklai.

Cukrūs šioms daržovėms suteikia puikų skonį.

Gūžiniai kopūstai yra puikus vitamino C šaltinis. 100 gramų baltųjų ir raudonųjų gūžinių kopūstų šio vitamino yra atitinkamai 32,9 mg ir 51,8 mg. Vitaminas C pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, padeda išvengti įvairių ligų.

Šioje daržovėje yra vitamino U, kuris skatina opų gijimą, stiprina žmogaus imuninę sistemą.

Lyginant su kitomis daržovėmis, burokėliuose yra daug natrio. 100 gramų burokėlių šios mineralinės medžiagos yra 176mg. Kaip ir morkos, burokėliai yra puikus cukrų šaltinis.



Agurkai – vandeninga daržovė. 100 g agurkų vandens yra 95,8g. Šioje moliūgų šeimos daržovėje yra įvairių vitaminų, mineralinių medžiagų. Agurkuose esantis silicis turi teigiamą poveikį jungiamajam audiniui (raumenims, sausgyslėms, raiščiams, kremzlėms, kaulams). 



Pomidorai turtingi vitaminais A bei C – 100g šių daržovių vitamino A yra 107µg, o vitamino C – 22,4mg. Nustatyta, kad daugiausia vitaminų yra prisirpusiuose pomidoruose. Pomidoruose yra nemažai kalio, kuris reikalingas nervų ir raumenų ląstelių veiklai. Iš kitų daržovių pomidorai išsiskiria likopeno gausa. Likopenas – karotinoidas, pasižymintis stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, dukart didesnėmis nei beta karotenas.

Ši medžiaga pomidorams suteikia ryškiai raudoną spalvą. Nustatyta, kad likopeno yra daugiau termiškai apdorotuose ir perdirbtuose pomidoruose nei žaliuose. Likopenas pasižymi priešvėžinėmis savybėmis, mažina širdies – kraujagyslių ligų riziką. 

Augdami ridikėliai sukaupia vertingų mikroelementų ir vitaminų.

Ridikėliuose gausu kalcio, kalio, magnio, geležies, cinko ir jodo. Ridikėlių ryšelyje vitamino C yra ne mažiau nei citrinoje. 

Svogūnai ir česnakai išsiskiria gydomosiomis savybėmis, nes turi daug fitocheminių medžiagų (svogūnai – kvercetino, česnakai – alicino ir kt.). Dėl šių savybių daržovės yra labai vertinamos, todėl dažnas iš mūsų peršalęs griebiasi pirmo pasirinkimo „vaisto“ – česnako.

Be to, česnakai yra puikus baltymų, kalio, seleno šaltinis.

Be jau minėtų, daržovės yra ir kitų vitaminų bei mineralinių medžiagų šaltinis: vitaminų E, B grupės, folio rūgšties, magnio, fosforo ir kt. 

Lyginant su kitomis produktų grupėmis, daržovės yra turtingos skaidulinėmis medžiagomis

. Šios medžiagos mažina diabeto, širdies ligų, žarnyno ligų, vidurių užkietėjimo riziką. 

Lentelė. Kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai daržovėse

Laikymo sąlygos. 
Tinkamos laikymo sąlygos užtikrina produktų kokybę. Todėl labai svarbu žinoti, kokiose sąlygose laikomas produktas nesugenda, nepraranda savo būdingų savybių.

Daržoves laikykite tamsioje, vėsioje, sausoje vietoje. Laikant saulėtoje vietoje, bulvės įgauna žalią spalvą, dėl to gali susidaryti dideli nuodingų medžiagų – glikoalkaloidų – kiekiai. Tokių bulvių nerekomenduojama vartoti.

Pomidorus nokinkite šiltoje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Taip laikomi pomidorai sunoks tolygiai. Svogūnus galite laikyti ir gerai vėdinamoje patalpoje. Nelaikykite svogūnų po kriaukle, nes jie gerai sugeria drėgmę.

Arti bulvių laikomi svogūnai greičiau genda, nes bulvės išskiria drėgmę ir dujas. 

Daržoves patariame laikyti atskirai nuo vaisių. Iš nokstančių vaisių skiriasi etileno dujos, dėl to sutrumpėja daržovių laikymo laikas. 

Ruošimo ir vartojimo ypatybės. Prieš pradėdami ruošti daržoves, jas kruopščiai nuplaukite, pašalinkite nešvarumus.

Siekdami sumažinti kryžminės taršos pavojų, žalios mėsos ir daržovių, daržovių ir termiško apdoroto, vartojimui paruošto maisto pjaustymui naudokite atskiras pjaustymo lentas, peilius. 

Prisiminkite, kad žalios sodo gėrybės turi didesnę maistinę vertę nei termiškos apdorotos, todėl dažniau gaminkite žalių daržovių salotas, spauskite žalių morkų, kopūstų, burokėlių, agurkų, pomidorų sultis. Verta žinoti, kad morkose esantis vitaminas A geriau pasisavinamas šias daržoves vartojant su riešutais, aliejingomis sėklomis, daržovių aliejumi ar kitais produktais, kurių sudėtyje yra aliejaus.


Literatūroje plačiai aprašoma burokėlių, agurkų sulčių nauda žmogaus sveikatai. Tyrimų metu nustatyta, kad burokėlių sultys mažina kraujo spaudimą, didina organizmo ištvermę, o agurkų sultys – reguliuoja kraujospūdį, gerina dantų, dantenų, nagų ir plaukų būklę.



Prieš gerdami pomidorų sultis įlašinkite į jas kelis lašus aliejaus. Tuomet organizmas geriau pasisavins organizmui naudingą medžiagą – likopeną. 

Kadangi žaliose bulvėse esančio krakmolo žmogaus organizmas nevirškina, šios daržovės vartojamos termiškai apdorotos.

Bulvėse terminio apdorojimo (virimo, kepimo) metu sumažėja skaidulinių medžiagų ir baltymų kiekiai.

Ši daržovė kepimo metu vitamino C netenka daugiau nei virimo metu, tačiau mažiau – kitų vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Patariame virti kopūstą nedideliame vandens kiekyje, o verdant – nepervirti. Vandenį, kuriame virė kopūstas, galite panaudoti ruošiant sriubą, padažą – taip išsaugosite vitaminus, kurių kopūstas neteko terminio apdorojimo (virimo) metu.



Svogūnas ir česnakas patiekalui suteikia puikų kvapą, skonį. Atminkite, kad kuo labiau česnaką susmulkinsite, tuo skonis bus aštresnis. Kad patiekalas neprarastų savito skonio ir kvapo, česnaką naudokite baigiant ruošti maistą.

Verta žinoti, kad…


• Bulvės, pomidorų lapai ir stiebas yra nuodingi dėl juose esančių glikoalkaloidų. Dideli šių medžiagų kiekiai randami po bulvių odele, todėl prieš vartojimą ją nulupame; 


• kuo morkų spalva intensyvesnė, tuo šiose daržovėse daugiau beta karoteno. Beta karotenas žmogaus organizme virta vitaminu A;


• išoriniuose kopūsto lapuose yra dvigubai daugiau vitaminų nei vidiniuose;


• burokėliams spalvą suteikia dažai betaninas ir vulgaksantinas. Dėl šių savybių burokėlių raudonasis, betaninas kaip maisto dažiklis (E 162) naudojamas maisto pramonėje;


• sieros junginiai svogūnams ir česnakams suteikia būdingą kvapą ir skonį. Pjaustant svogūną šie junginiai patenka į akių gleivinę ir sukelia ašarojimą;


• jei į rankas įsigėrė svogūnų ar česnakų kvapas, jį pašalinti padės druska arba citrinų sultys.

Laboratoriniai tyrimai.  Siekiant užtikrinti Lietuvos gyventojų vartojamų daržovių saugą ir kokybę, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijose nuolat atliekami daržovių laboratoriniai tyrimai. 

2009 metais buvo atliktas 34651 daržovių ir grybų tyrimas dėl cheminės taršos bei 729 šviežių daržovių salotų ir mišrainių mikrobiologiniai tyrimai.

Vykdant valstybinės kontrolės programas, teisės aktų reikalavimų neatitiko 2 tyrimų rezultatai. Baklažanų mėginiuose nustatytas neleistinas pesticido oksamilo likučio kiekis. 

2010 metais buvo atlikti 36638 daržovių ir grybų cheminiai tyrimai bei 567 šviežių daržovių salotų ir mišrainių mikrobiologiniai tyrimai. Vykdant valstybinės kontrolės programas, visi laboratorinių tyrimų rezultatai atitiko teisės aktų reikalavimus.

2011 metais sausio –

balandžio mėn. buvo atlikti 15225 daržovių ir grybų cheminiai tyrimai bei 145 šviežių daržovių salotų ir mišrainių mikrobiologiniai tyrimai. Vykdant valstybinės kontrolės programas, 1 tyrimo rezultatas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Ilgavaisiuose agurkuose nustatytas neleistinas pesticido dichlorvoso likučio kiekis.



Dažniausiai teisės aktų reikalavimų neatitinka vaisių laboratorinių tyrimų rezultatai.
 

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.

Gairės: daržovės, vaisiai, nauda, sveikata, patarimai
Komentarai
Agne (2011-09-16 11:22:31)
Labai teisingas straipsnis!
Tavo komentaras
Vardas:
El. paštas: Nerodamas viešiai
Tavo komentaras apie šį receptą:
Išsiųsti

Panašūs straipsniai

Mitybos mitai. Visa tiesa apie badavimą ir maisto derinimą
Mitybos mitai. Visa tiesa apie badavimą ir maisto derinimą
Pagrindiniai sveikos mitybos principai - saikingumas ir įvairovė - skelbia: sveikas maitinimasis toli gražu nėra nuobodus! Patarimų, kaip gyventi ir maitintis sveikai, netrūksta. Tačiau ne visi jie teisin...
Skaityti daugiau
Cukrus – tai saldi pagunda
Cukrus – tai saldi pagunda
Senovėje cukrus, kaip ir druska, buvo laikomi skanėstais, kuriais galėjo mėgautis tik patys turtingiausieji. XIX amžiuje padėtis pasikeitė. Iš cukrinių rungelių buvo išmokta išgauti cukrų. Tai svarbus atr...
Skaityti daugiau
Rūgštinis ir šarminantis maistas
Rūgštinis ir šarminantis maistas
Viena pagrindinių priežasčių, kurios sukelia rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimus - netinkama mityba ir maisto produktai. Daug rūgštinių medžiagų turi riebi mėsa, žuvis bei kiaušiniai. Stipriai rūgšti...
Skaityti daugiau
Visi naujausi receptai
Sudėtingumo lygis
Reklama

Reklama




Reklama


© 2010-2019 Ragauk.lt receptai - teisės saugomos. Reklama portale - reklama@amdigital.lt